Kodėl ir kas turi rūpintis sausgyslių, raiščių ir fascijų sveikata

Sausgysles, sąnarių raiščius galime įsivaizduoti lyg virves, surišančias raumenis, kaulų galus. Fascijas – lyg tinklą, apsupantį žmogaus kūną. Šie jungiamojo audinio dariniai leidžia kūnui judėti.

Sausgyslėms, raiščiams ir fascijoms gali pakenkti:

aktyvesnė fizinė veikla,
nuolatos pasikartojantys judesiai,
netikėti, netaisyklingi, staigūs judesiai,
didesnės, intensyvesnės nei įprastai raumenų apkrovos.

Dažniausiai didesnes apkrovas patiria kojose, rankose esančios sausgyslės, raiščiai, fascijos. Tai įvyksta dėl intensyvesnės veiklos, didesnės judesių amplitudės, mažesnės jų apsaugos.

Sausgyslių, raiščių, fascijų apkrova labai susijusi su gyvenimo būdu, profesine veikla. Todėl labai svarbu sausgyslių, raiščių ir fascijų sveikata rūpintis:

sportininkams, kurie nuolat atlieka pasikartojančius, staigius, didelių apkrovų judesius;
darbuotojams, atliekantiems nuolat pasikartojančius judesius (statybininkai, kelininkai, krovikai, siuvėjos, kirpėjos, ūkininkai, kiemo darbuotojai, pakuotojai, lentpjūvių darbuotojai ir t. t.);
asmenims, kurie po pasyviai praleistos darbo savaitės griebiasi aktyvios veiklos (sodo darbai, žygiai, maratonai), pradeda sportuoti.

Kodėl aktyvi fizinė veikla po pasyviai praleistos darbo savaitės gali pakenkti sausgyslėms, raiščiams, fascijoms?!

Mokslininkai pastebi, kad mažai judant prastėja jungiamojo audinio (sausgyslių, raiščių, fascijų) aprūpinimas maisto medžiagomis. Jeigu po tokio mažo judrumo periodo staiga tenka patirti didelį fizinį krūvį, tai gali sutrikdyti jungiamojo audinio mitybą, metabolizmą bei sukelti sausgyslių, raiščių, fascijų degeneraciją (funkcijos suprastėjimą ar nykimą).

Todėl rūpintis tinkama jungiamojo audinio darinių funkcija turėtų ne tik sportininkai.

Kiekvienas turi pasistengti:

sureguliuoti darbo ir poilsio režimą,
taikyti tinkamą fizinį krūvį,
pasirūpinti, kad organizmui netrūktų reikiamų maisto medžiagų: mukopolisacharidų, hidrolizuoto kolageno, vitamino C bei mangano.